Apr
10
Artėjant intensyviam turizmo sezonui, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) vykdo Lietuvos žinomumo užsienio valstybėse stiprinimo iniciatyvas. Siekiant atvykstamojo turizmo skatinimo ir plečiant visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimą, grupei turizmo srityje besispecializuojančių Rusijos žiniasklaidos atstovių VTD kovo mėnesį surengė pažintinį turą po Lietuvą.
VTD duomenimis 2011 m. Lietuvoje apsilankė maždaug 320 tūkst. turistų iš Rusijos. Tai sudaro beveik penktadalį visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių svečių, todėl bendradarbiavimui su Rusijos žiniasklaidos ir turizmo paslaugų verslo atstovais skiriama daug dėmesio. Kovo 26–29 d. Lietuvoje viešėjusioms žurnalistėms pristatyti patraukliausi Lietuvos architektūriniai ir istoriniai traukos objektai, gamta, Lietuvos kultūros savitumas. Pažintinio turo metu viešnias lydėjo geriausi gidai, patraukliai pristatę Vilniaus ir Kauno senamiesčius, Europos geografinį centrą, Europos parką, Trakus, Užutrakio dvarą, istorinę šalies sostinę Kernavę. Siekiant atskleisti daugiasluoksnę mūsų tautos tapatybę, buvo aplankyti Lietuvos liaudies buities, Velnių ir M. K. Čiurlionio muziejai bei KGB kalėjimas, pasakojama apie šalies istorinę praeitį ir kovas dėl nepriklausomybės. Per vos kelias dienas trukusią viešnagę Lietuvoje žurnalistės skanavo ir tradicinio lietuviško maisto bei gėrimų, vertino viešbučių paslaugas ir maitinimą.
Žurnalistės gyrė šalies transporto sistemą, lankytus restoranus ir istorinius objektus, ypatingai gerai vertino apgyvendinimo infrastruktūrą Lietuvoje ir gidų pristatymus. „Gidų darbas viršijo bet kokius lūkesčius. Jie buvo labai malonūs, paslaugūs ir žinojo atsakymus į visus klausimus. Per viešnagę pavyko sužinoti daugybę svarbios, naudingos ir įdomios informacijos apie Lietuvą“, – sakė viena iš turo dalyvių, žurnalistė Jelena Voroževa.
Po 20 metų pertraukos atnaujinus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir antro pagal dydį Rusijos miesto Sankt Peterburgo, tikimasi sulaukti dar didesnio turistų srauto iš Rusijos. Šis naujas maršrutas, viliamasi, bus aktualus ne tik verslininkams, bet ir žmonėms, į Lietuvą vykstantiems pailsėti, aplankyti artimųjų ar papramogauti.
Dalius Kontrimavičius
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio Ministerijos
Mar
26
Nors palyginus su praėjusia vasara, šiai dienai neplanuojama 2012 m. vasarą vykdyti reguliariųjų skrydžių į Amsterdamą, Berlyną ir Stokholmą, tačiau bus siūlomos 8 naujos kryptys: į Paryžių, Liverpulį, Bergeną, Stavangerį, Sankt Peterburgą, Tel Avivą, Reikjaviką ir Karlsrūhę.
Šalia to, išsiplės geografija naujai pasiekiamais trimis oro uostais – Domodedovo ir Šeremetjevo Maskvoje bei Stanjeford Torp šalia Oslo.
Iš viso 2012 m. planuojami tiesioginiai reguliarūs skrydžiai mažiausiai į 30 miestų, į 35 oro uostus.
Rekordinis maršrutų skaičius į Lietuvą
Kalbant apie visų Lietuvos oro uostų tiesioginių reguliariųjų skrydžių geografiją, tai keleiviai Lietuvoje šią vasarą galės rinktis beveik iš 70 maršrutų – dar vienas rekordas.
Simonas Bartkus | Blog
Mar
26
Vilniaus oro uosto vasaros tvarkaraštyje šį sezoną atsiranda keturi nauji vardai, o jei lyginsime su praėjusių metų vasara – net penki.
Dviejų vardų startas sutaps su vasaros sezono oficialia pradžia. Pirmasis “Aeroflot” reisas turėtų leistis Vilniuje sekmadienio vakarą, o pirmasis “AK BARS” reisas iš Sankt Peterburgo – pirmadienio rytą.
“Aeroflot” kiekvieną dieną nauju “Sukhoi” 87 vietų lėktuvu skraidys į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, o “AK BARS” du kartus per savaitę jungs Vilnių su Sankt Peterburgu.
Izraelio nacionalinės aviakompanijos “El Al” pirmasis lėktuvas Vilniuje pasirodys birželio 20 dieną, o Islandijos mažų sąnaudų vežėjo “Iceland Express” orlaivis – birželio 27 dieną. Šios aviakompanijos po vieną kartą per savaitę į Vilnių skraidys atitinkamai iš Tel Avivo ir Reikjaviko.
Jei lyginame su praėjusia vasara, tai tvarkaraštyje nauju vardu turime laikyti “Transaero”, kuris skrydžius iš Maskvos Domodedovo oro uosto jau vykdo nuo žiemos tvarkaraščio vidurio.
Nors iš reguliariųjų vežėjų Vilniaus oro uoste sąrašo kovą išnyko “Skyways”, tačiau iš Vilniaus reguliarius skrydžius šią vasarą siūlys rekordinis skaičius aviakompanijų – 20.
Mar
14
Žemų sąnaudų aviakompanijos atsirado ne vakar ir ne užvakar. Europoje jos pradėjo klestėti Europos Sąjungos dėka susikūrusiam “laisvajam dangui”, kuris ypač padidėjo po ES plėtros 2004 metais.
Nežinau kodėl taip atsitiko ir kas tai sugalvojo, tačiau visame pasaulyje “žemų sąnaudų” aviakompanijomis (“low cost airline” arba dar dažnesnis sutrumpinimas “LCC – low cost company”) vadinamoms bendrovėms Lietuvoje kažkodėl prigijo pavadinimas “pigių skrydžių” aviakompanijos.
Klaida yra tapatinti “pigius skrydžius” ir “žemas sąnaudas”.
“Pigūs skrydžiai” nusako tik kainą, kurią mokame už skrydį lėktuvu. Prasidėjus antram dešimtmečiui XXI-ajame amžiuje pigius bilietus siūlos be išimties visos aviakompanijos, kurios dar nebankrutavo ir dar skraido.
Kiekvienam verslininkui suvokiama – jeigu kažkas siūlo tą patį pigiau, tai tu privalai arba siūlyti tą patį už tą pačią kainą arba pradėti siūlyti ne tą patį. Priešingu atveju, tavo pardavimai ilgu laikotarpiu artės prie nulio.
Aviakompanijos, kurios vis dar siūlo “tą patį” ir nesugeba palaikyti žemų sąnaudų, bankrutuoja viena po kitos arba kvėpavimui palaikyti gauna akcininkų (dažnai – valstybių) injekcijas.
Kiekvienas gudrus parduoti pigiai. Geri pardavėjai sugeba parduoti brangiai. O “žemų sąnaudų” aviakompanijos sugeba parduoti pigiai ir dar uždirbti.
Jau susidarė klasikiniai principai, kurie išskiria žemų sąnaudų aviakompanijas nuo vis dar vadinamųjų tradicinių.
- Daugiau kėdžių lėktuvuose komforto sąskaita. Įprasta praktika, jog tipiniame “Airbus A320” būdavo montuojama 150-164 kėdės, tačiau “žemų sąnaudų” aviakompanijos į šio tipo lėktuvus pradėjo montuoti 180 kėdžių. Montuotų ir daugiau, tačiau saugumui išlaikyti būtų reikalingi esminiai lėktuvo konstrukcijos keitimai, kurie šiai dienai nėra racionalūs. 180 keleivių padalinti skrydžio sąnaudas yra net 16% efektyviau nei 150-čiai.
- Lėktuvas ant žemės – sąnaudos, lėktuvas ore – pajamos. Didesnę lėktuvo nuomos kainą sudaro fiksuoti kaštai už nuomos laiką. Suskaičiuokime lėktuvų nuomos kainą per minutę, kuri tiksi dieną ir naktį, nesvarbu, lėktuvas ant žemės ar ore. Iš lėktuvo buvimo ant žemės pajamų gauti neįmanoma, todėl lėktuvais reikia skristi kiek įmanoma daugiau. Taip pat atsirado ypač greiti apsisukimai oro uostuose: 189 keleiviai turi būti išlaipinti, jų bagažas iškrautas, kuro papildyta, lėktuvas sutvarkytas, įgula pasikeisti, kiti 189 keleiviai turi užimti savo vietas, jų bagažas turi būti sukrautas ir kelionės dokumentai sutvarkyti per 25 minutes.
- Tarpininkai – pajamų dalybos. Mažindami sąnaudas aviakompanijų vadovai pastebėjo, jog ženklūs komisiniai yra mokami agentams, agentūroms, kelionių organizatoriams ir kitiems tarpininkams. Nėra tarpininkų – nėra komisinių. Šiais laikais kai kurios aviakompanijos bilietus parduoda tik internetu ir tik galutiniam vartotojui (keleiviui).
- Vienodo tipo lėktuvai perkami urmu. Anksčiau vyravo lėktuvų parko valdymo filosofija, sakanti, jog kiekvienam maršrutui turi būti parenkamas tinkamo dydžio lėktuvas. Žemų sąnaudų aviakompanijos įžvelgė, jog pirkti vienodus lėktuvus urmu, jais skraidyti nesvarbu kokiais maršrutais yra efektyviau, negu pirkti ir valdyti kelių modelių lėktuvus. Be to, perkant didžiulį lėktuvų kiekį nesunku derėtis su oligipolinėje rinkoje dirbančiais lėktuvų gamintojais ir, dar daugiau – skraidyti vienodo modelio lėktuvais yra gerokai pigiau. Sugedo – pakeitei kitu tokiu pat. Apmokyti pilotus ar įgulas vienam tipui – pigiau.
- Tik tiesioginiai skrydžiai. Europoje galioja reguliavimas dėl vėluojančių ar atšauktų skrydžių atveju atsirandančios aviakompanijų atsakomybės. Ekspertai mano, jog iki 10% aviakompanijų sąnaudų sudaro skrydžių keitimai, kompensacijos dėl prarasto bagažo ir kiti dalykai, atsirandantys dėl jungiamųjų skrydžių. Žemų sąnaudų bendrovių verslo architektai tai įžvelgė, todėl daugelis tokių aviakompanijų skraidina tik “iš taško A į tašką B”. Keleiviai rado būdą pirkti atskirus bilietus į tos pačios bendrovės reisus, tačiau aviakompanijos neatsako už savo pačios skrydžio keitimą ar vėlavimą.
- Pigūs, lankstūs ir paprasti oro uostai. Iki 10% skrydžio sąnaudų sudaro sąnaudos, patirtos oro uostuose. Tai ne tik oro uostams mokami mokesčiai, tačiau ir paprastesnės procedūros, riedėjimo nuo stovėjimo aikštelės iki kilimo/tūpimo tako atstumas, antžeminio aptarnavimo paslaugų kaina ir t.t. Žemų sąnaudų oro bendrovės prieš dešimtmetį, kaip taisyklė, rinkdavosi mažus, dažnai apleistus ar toli nuo miestų centrų esančius oro uostus, tačiau šiandien oro uostai taikosi prie žemų sąnaudų aviakompanijų ir jos dabar noriai dirba tokiuose pagrindiniuose oro uostuose kaip Madrido, Barselonos, Romos, Ženevos, Prahos, Budapešto, Rygos, Talino, Vilniaus ir kituose.
- Kiekviena papildoma paslauga kainuoja. Žemų sąnaudų bendrovės rado ir toliau ieško būdų iš esminės skrydžio paslaugos (kelionės iš oro uosto į oro uostą) atskirti kuo daugiau paslaugų. Bagažo vežimas, maitinimas, registracija kelionei, vieta prie lango – tai keletas paslaugų, kurias žemų sąnaudų aviakompanijos atskyrė nuo keleivio pervežimo paslaugos. Ir toliau ieško paslaugų, kurias galėtų išskirti.
- Administracinis ir personalo efektyvumas. Patogiausio ir gražiausio biuro rinkimuose bet kurio banko mažiausias filialas Lietuvos provincijoje nesunkiai aplenktų “Ryanair” aviakompanijos centrinę administracijos būstinę netoli Dublino oro uosto. Tačiau šios aviakompanijos “headquarter’iuose” susirinkę darbuotojai praėjusių metų pabaigoje atsispausdino balansą, kurio pelno eilutėje pasimatė 374 milijonų eurų grynasis pelnas. Tai tik pavyzdys, jog “žemų sąnaudų lyderiai” yra ne gražus marketingo šūkis, o verslo filosofija, kuri įdiegta “nuo šaknelių iki viršūnėlių”. Skaičiuojama, jog “easyJet” vienam darbuotojui tenka 7 tūkst. aptarnautų keleivių per metus, tuo tarpu “British Airways” – mažiau nei 800.
Šie aštuoni pagrindiniai sąnaudų taupymo šaltiniai buvo esminiai visiems žemų sąnaudų grįstų aviakompanijų veiklos pionieriams. Ties kiekvieną iš šių aštuonių eilučių naujosios aviakompanijos rasdavo būdų akivaizdžiai sutaupyti ir tokiu būdu pasiūlyti keleiviams žemas kainas.
Situacija vietoje nestovi – ji keičiasi. Daugelis ir taip vadinamųjų tradicinių aviakompanijų deda pastangas mažinti kaštus. “Lufthansa” 2011 m. atnaujino savo vidutinio nuotolio skrydžių lėktuvuose kėdes (populiariausiuose – “Airbus 320” ir “Boeing 737” šeimose) – po atnaujinimo lėktuvus papildė po vieną arba dvi papildomas kėdžių eilės. “Scandinavian Airlines” ekonominėje klasėje jau prieš kelerius metus panaikino nemokamus užkandžius. “American Airlines” vienu ypu atliko 260 vienodų lėktuvų pirkimą. Didžioji dalis aviakompanijų nebemoka agentūroms komisinių ir šios turi pačios suktis kurdamos papildomą vertę, už kurią keleivis galėtų sumokėti. Per pastaruosius kelerius metus vyko nemažai streikų įvairiose šalyse – ženklas, jog aviacijos bendrovės vykdo sąnaudų mažinimą darbuotojų sąskaita. Daugelis vis dar “tradicinėmis” vadinamų aviakompanijų išmoko efektyvumo ant žemės ir lėktuvai oro uostuose apsisuka greičiau ir tupi gerokai trumpiau negu prieš dešimtmetį.
Žemų sąnaudų lyderės, savo ruožtu, stengiasi žengti žingsnius tolyn ir ieško daugiau būdų mažinti sąnaudas. Kai kurios mintys yra beprotiškos (mokamas tualetas lėktuve, antrojo piloto atsisakymas, stovimos vietos lėktuvuose), tačiau mokestis už registraciją ne internetu prieš penkerius metus irgi skambėjo beprotiškai.
Ar žemos sąnaudos reiškia žemas kainas? Žemų sąnaudų bendrovės padarė milžinišką įtaką bendram bilietų kainų mažėjimui (ir daro toliau), todėl jos yra siejamos su mažiausiomis kainomis taip pat. Žemų sąnaudų bendrovės grynina skrydžio produktą, todėl gali reklamuoti mažesnes kainas (nuo …). Finansiškai geriausiai šiuo metu dirbančios didžiosios aviacijos grupės “Lufthansa” generalinis direktorius spalį žurnalui “Der Spiegel” sakė, jog tęs sąnaudų mažinimą ta linkme, kur šiandien vadinamosios “žemų sąnaudų” aviakomapnijos turi sąnaudų pranašumą.
Manau, jog ateinantys keleri metai toliau grynins aviacijos rinką – išliks vežėjai, kurie prisitaikys prie žemų sąnaudų režimo. Ir tai nieko neturi bendro su skrydžių bilietų kainomis – “Malev”, “Spanair” ir visi kiti bankrutavo dėl to, jog pardavinėjo per pigiai. Nes visi pardavinėja ir toliau pardavinės pigiai – tuo keliu aviacija jau atėjo.
Šis įrašas parašytas “Pinigų karta” ekspertų skilčiai ir jį galima perskaityti čia.
Mar
5
“Ak Bars Aero” tiesioginius skrydžius iš Sankt Peterburgo į Vilnių pradės nuo IATA vasaros tvarkaraščio pradžios kovo 26 dieną ir vykdys juos du kartus per savaitę reaktyviniu “CRJ200″ lėktuvu.
Lėktuvas iš Sankt Peterburgo pirmadieniais ir ketvirtadieniais kils vietos laiku 10 val. 30 min., Vilniuje leisis 10 val. 50 min. Iš Vilniaus pakilęs 11 val. 20 min., Sankt Peterburge leisis 12 val. 40 min.
Skrydis tarp antrojo pagal dydį Rusijos miesto ir Vilniaus truks 1 val. 20 min.
“AK Bars Aero” yra pastaraisiais metais persitvarkiusi oro bendrovė, kurios pagrindinė bazė – Tatarstano srities mieste Bugulmoje. Anksčiau bendrovė veikė kaip “Aeroflot” Bugulmo padalinys.
Šiais metais šalia “YAK-40″ lėktuvų parko, “Ak Bars Aero” įsigijo 5 kanadietiškus 50 vietų “CRJ200″ lėktuvus, kuriais plečia tinką skrydžiais už Rusijos ribų. Į Vilnių lėktuvas atskris prieš tai įvykdęs reisą Kazanė-Sankt Peterburgas, o išskridęs iš Vilniaus dar tądien atliks reisus Sankt Peterburgas-Kazanė ir Kazanė-Bugulma. Greičiausiai, per Sankt Peterburgą su “Ak Bars Aero” bus galima iš Vilniaus pasiekti Kazanę ir Bugulmą.
Per pastarąjį dešimtmetį tik 2005 m. kelis mėnesius tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo vykdė “Lietuvos avialinijos”. Skrydžiai buvo vykdomi “SAAB 2000″ lėktuvu tris kartus per savaitę nuo birželio iki spalio. Vidutiniškai per mėnesį maršrutu skrido 320 keleivių.
IATA “Airport IS” duomenimis, tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo 2011 m. netiesiogiai reguliariaisiais skrydžiais keliavo 4321 keleivis (360 keleivių per mėnesį). 47% keleivių rinkosi “airBaltic”, 24% – “utair”, 16% – “Finnair”.
Tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo kasdien kursuoja “Lietuvos geležinkelių” traukinys. 2010-aisiais vidutiniškai maršrutu keliavo apie 5300 keleivių per mėnesį (palyginimui į Maskvą – 7500). Bilietų kaina į vieną pusę: 199-220 LTL plackartas, 315-336 LTL kupė. Kelionė trunka virš 13 valandų.
Šiais metais Vilnius su Rusija turės rekordinį susisiekimą. Skrydžiai vyks į visus Maskvos oro uostus – “utair” du kartus per dieną skraidys į Vnukovo oro uostą, “Aeroflot” kasdien į Šeremetjevo, o “Transaero” – keturis kartus per savaitę į Domodedovo.
“AK BARS” taps 21-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti “Aeroflot”, “El Al” ir “Iceland Express”), o Sankt Peterburgas – 38-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.
Jan
25
Lietuvaičiai vis labiau linkę iš anksto planuoti ne tik poilsį, bet ir pažintines keliones, rodo pirmieji 2012 metų pažintinių kelionių pardavimų rezultatai. Pasak didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturas“ vadovų, iš anksto planuoti tokias keliones masina palankios išankstinio pirkimo sąlygos, ilgas kelionių sezonas, didelė pažintinių kelionių autobusu ir lėktuvu įvairovė bei pristatyti nauji maršrutai. Tokių šiemet „Novaturas“ pristatė net 16 – šeši iš jų autobusu, dešimt – lėktuvu.
Pažintinių kelionių autobusu naujienos šiemet lietuviams leis susipažinti su Šiaurės Italija, Maskva, Škotija, Anglija, Vokietija ir Čekija. Tuo tarpu lėktuvu tautiečiai be ankstesnių krypčių galės išvykti į pažintines keliones Pietryčių Turkijoje, Kipre, Sicilijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir dviem skirtingais maršrutais Graikijoje.
Pažintinės kelionės lėktuvu šiemet ypač populiarios – keliautojai jas renkasi dvigubai aktyviau, nei pernai.
„Šiemet, vos prasidėjus išankstiniams pardavimams, lietuviai itin aktyviai renkasi pažintines keliones vasarai. Ankstesniais metais šiais privalumais pasinaudoti spėję keliautojai ne tik sugrįžta ir šiemet, bet apie tai papasakoja ir draugams bei artimiesiems, tad išankstinių pardavimų populiarumas kasmet auga. Be to, galimybė sugriuvus planams pasikeisti kelionę į kitą, veikia kaip draudimas, leidžiantis drąsiau įsigyti pažintines keliones“, - teigia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Be to, pasak „Novaturo“ vadovo, išankstinį pažintinių kelionių planavimą lemia ir tokios svarbios detalės, kaip galimybė pirmiesiems pasirinkti vietą autobuse arba simbolinė pradinė įmoka.
Anot jo, ypač didelio susidomėjimo sulaukia pastarųjų kelių sezonų naujovė – galimybė pažintines keliones derinti su poilsiu. Viena populiariausiųjų tokių kelionių yra išvyka autobusu į Šiaurės Italiją, kur, susipažinus su krašto įdomybėmis, atsikvėpti galima prie Adrijos jūros.
„Poilsio keliones renkasi norintys visiškai atsipalaiduoti atostogų metu, jas praleisti ramiau, tuo tarpu pažintinės kelionės vilioja tuos, kuriems didžiausias poilsis – naujų vietų pažinimas, bendravimas ir naujos pažintys kelionės metu. Matydami, kad atsiranda vis daugiau norinčių suderinti šiuos skirtingus atostogavimo būdus, išplėtėme tokių kelionių paklausą“, - teigia L. Aldonis.
Lyginant su dviejų pastarųjų metų rezultatais, 2012 metų populiariausios pažintinių kelionių autobusu kryptys išlieka panašios. Atostogų žemėlapyje paklausiausi lieka Viduržemio jūros regionas bei Prancūzija.
„Trečius metus iš eilės tarp kelionių autobusu pirmauja Italijos ir Kaprio salos lankymas. Lietuviai taip pat mielai renkasi Paryžių ar Kroatiją, atranda Prancūziją ir Luaros slėnį“, – teigia L. Aldonis.
Kalbėdamas apie pažintinių kelionių lėktuvu tendencijas, L. Aldonis pastebi itin didelį naujų krypčių populiarumą.
„Populiariausiųjų sąraše įprastai būna Portugalija, Turkija ir Ispanija. O išankstiniame 2012 metų kelionių pardavime kol kas lyderių pozicijas užima kelionės lėktuvu į Sicilijos salą, Turkiją bei Graikiją“, - vardina L. Aldonis.
Iš viso „Novaturo“ pažintinių kelionių pasiūloje – 57 maršrutai autobusu ir 16 kelionių lėktuvu. Planuojama, kad šiemet su „Novaturu“ atostogaus per 100 tūkst. turistų iš Baltijos šalių.
Autorius: Sigita Dabulė
Šaltinis: www.novaturas.lt
Jan
12
Izraelio nacionalinė aviakompanija “El Al” tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais nuo birželio 20 d. ketina sujungti Vilnių ir Tel Avivą. Tai pirmas kartais istorijoje, kai Vilnius ir Tel Avivas bus sujungtas tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais.
Skrydis vyks vieną kartą per savaitę – trečiadieniais. Skrydžiai bus vykdomi 210 vietų “Boeing 757″ lėktuvu.
Aviakompanija ketina šią savaitę pradėti bilietų prekybą visose populiariausiose bilietų platinimo sistemose šią savaitę. Nuo paklausos rezultatų priklausys, ar bus pridėtas antras savaitinis skrydis dar šią vasarą.
Skrydžiai Izraelyje bus reklamuojami kaip “Sun d’Or” prekės ženklo skrydžiai. Anksčiau “Sun d’Or” veikė kaip nepriklausoma aviakompanija, kurios visas akcijas valdė “El Al”, šiuo metu visus jos buvusius skrydžius vykdo “El Al”, o “Sun d’Or” prekės ženklas vystomas kaip žinomas ženklas Izraelio rinkoje ir siejamas su poilsinėmis kelionėmis į Europos miestus.
Skrydžio tvarkaraštis:
LY5163 – išvykimas iš Tel Avivo 5 val. 30 min., atvykimas į Vilnių – 9 val. 50 min.
LY5164 – išvykimas iš Vilniaus 11 val. 10 min., atvykimas į Tel Avivą – 15 val. 5 min.
Tiesioginis reguliarusis skrydis Vilnius-Tel Avivas taps pačio ilgiausio nuotolio reguliariu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto. Skrydžio nuotolis tarp Vilniaus ir Tel Avivo yra 2630 kilometrų. Iki šiol tolimiausios kryptys buvo Korkas ir Barselona iki kurių nuo Vilniaus yra 2200 kilometrų.
Skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą užtruks 4 valandas.
Pagal “IATA PaxIS” duomenis, srautas tarp Vilniaus ir Tel Avivo pastaraisiais metais auga, po sumažėjimo 2008-2009 m. 2011 m. per 10 mėnesių tarp Vilniaus ir Tel Avivo keliavo 14 tūkst. keleivių, kai 2010 m. per visus metus – 13 tūkst.
“El Al” ketina tapti 18-ąja aviakompanija, vykdančia tiesioginius reguliariuosius skrydžius Vilniaus oro uoste. Tai rekordinis skaičius tarp visų Baltijos šalių oro uostų.
Jan
9
Išankstinų vasaros kelionių sezono pardavimų rezultatai rodo, kad į 2012-uosius metus lietuviai žvelgia optimistiškai. Per pusantro žiemos mėnesio lietuviai užsakė penktadalį visų būsimo vasaros sezono „Novaturo“ kelionių.
„Pirmą kartą per mūsų veiklos istoriją taip anksti startavome su išankstiniais vasaros sezono pardavimais – prieš pat žiemos pradžią, todėl neturime galimybės palyginti pardavimų su ankstesniais sezonais, kada jie startuodavo tik metų pradžioje. Tačiau sėkmingus išankstinius pardavimus vertiname kaip optimistinės lietuvių kelionių ar atostogų nuotaikos atspindį“, - teigia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Pasak jo, dar prieš keletą metų vienetai lietuvių planuodavo atostogas 6-9 mėnesiams į priekį, tačiau paskutiniai išankstinio vasaros kelionių sezono pardavimai rodo, kad tai jau tapo įprastu dalyku – daugiausiai užsakymų sulaukta ne tik vasarai, bet net ir rugsėjo mėnesiui.
Turkiją, kaip būsimų atostogų kryptį, vėl renkasi daugiausiai lietuvių. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi Bulgarija, Kreta..
„Ateinančiam vasaros sezonui pristatėme kaip niekada daug naujienų – net 6 naujas kryptis, iš jų didžiausio susidomėjimo jau susilaukė Sicilija, Kipras ir Kosas. Akivaizdu, kad atostogos Viduržemio jūros salose vilioja vis daugiau lietuvių“, - sako L. Aldonis.
Pasak jo, „Novaturo“ lūkesčius taip pat viršijo kelionių į Hurgadą Egipte bei Malagą Ispanijoje užsakymai. Taip pat išaugo perkančių keliones internetu skaičius – ši tendencija stiprėja kasmet.
Beveik 10 procentų ūgtelėjo poilsiautojų, užsakančių 4 ir 5 žvaigždučių viešbučius, skaičius – iš viso 80 proc. Tokia pati dalis atostogoms pasirinko „viskas įskačiuota“ maitinimo tipą.
Išskirtinių poilsio kelionių linijos „Novaturas Gold“ populiariausių krypčių sąraše dominuoja Turkija bei Graikijos salos Kosas ir Rodas.
„Įdomu tai, kad žvelgiant pagal Lietuvos miestus, daugiausiai „Novaturas Gold“ kelionių užsisakė vilniečiai bei klaipėdiečiai, smagu, kad šias keliones renkasi ne tik didžiųjų miestų gyventojai – nemažai užsakymų sulaukėme ir iš Mažeikių bei Alytaus gyventojų“, - komentuoja „Novaturo“ vadovas.
Populiariausios pažintinių kelionių lėktuvu kryptys 2012 vasarai – Sicilija, Turkija ir Graikija.
Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ būsimam vasaros kelionių sezonui siūlo 15 poilsio kelionių krypčių: Turkija, Bulgarija, Kreta, Rodo ir Koso salos bei Chalkidikės pusiasalis Graikijoje, Kroatija, Maljorka, Andalūzijos regionas Ispanijoje, Kipras, Sicilija, Portugalija, Egiptas ir kt. – tai daugiau nei iki šiol plačiausią pasirinkimą turėjusio 2007-ųjų vasaros sezono metu.
„Novaturas“ šią vasarą taip pat siūlo 16 pažintinių kelionių lėktuvu programų, iš kurių net 10 – naujienos.
Planuojama, kad šiemet vasaros kelionių sezono metu su „Novaturu“ atostogaus per 100 tūkst. turistų iš Baltijos šalių.
Jan
9
Europos ekonomikos krizė ir neramumai pasaulyje žmonių pomėgio keliauti nestabdo, tačiau keičia turizmo kryptis. Lietuvos turizmo sektorius telkia pajėgas pritraukti kuo daugiau svečių į šalies kurortus.
Atsisakę tolimų išvykų į neramius Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų kraštus žmonės renkasi artimus regionus: Balkanus ar Baltijos šalis. 2011 metais Lietuvos turizmo sektorius, palyginti su ankstesniais metais, ūgtelėjo rekordiškai - penktadaliu. 2012 metais numatoma Lietuvą aktyviai propaguoti ne tik tradicinėse gretimų šalių rinkose, bet ir Viduržemio jūros regione bei Kinijoje.
Pernai turizmas pasaulyje augo 4,5 proc., Europoje - 6 proc., o Baltijos šalyse daug sparčiau: Latvijoje - 20,8 proc., Lietuvoje - 20 proc., Estijoje - 15,6 procento.
Turizmas - pelninga šaka
Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Raimonda Balnienė pažymėjo, kad per visus 2011 metus Lietuvą aplankė, negalutiniais duomenimis, maždaug 1,75 mln. užsienio turistų (2010 metais - 1,5 mln.). Pajamos iš atvykstamojo turizmo labai sparčiai didėjo. Per visus 2010 metus užsienio turistai atvežė į Lietuvą 2,9 mlrd. litų, o 2011 metais per 9 mėnesius jie Lietuvoje išleido 2,7 mlrd. litų. (+20 proc.).
„Per devynis mėnesius užsienio turistai į Lietuvą atvežė 1,1 mlrd. litų daugiau, nei lietuvių turistai išvežė iš Lietuvos, nes daugiau žmonių atvyko negu išvyko. 2010 metais balansas buvo taip pat teigiamas, bet sudarė tik 400 mln. litų. Tikimės, kad apie šiuos metus galėsime kalbėti kaip apie rekordinius, kurie visam turizmo sektoriui reikš geriausius laikus“, - Naujųjų metų išvakarėse kalbėjo R.Balnienė.
Pasak jos, vienas užsienio turistas Lietuvoje išleido vidutiniškai 1899 litus, todėl atvykėlį iš svetur sutikus reikia apie tai galvoti, jam šypsotis ir padėti. O būtent paslaugumo Lietuvoje, R.Balnienės manymu, dar trūksta, todėl priimti svečius reikėtų pasimokyti iš estų, kurie turizmo naudą perprato anksčiau.
VTD direktorė susirūpinusi, kad Lietuvos Vyriausybė nesutiko palikti PVM lengvatos viešbučiams, o tai 2012 metais gali neigiamai paveikti visą atvykstamąjį turizmą, nes tai į naudą tik mūsų kaimynams.
„Gaila, kad Seimas nesusivokė, jog turizmas - tai eksportas, dėl 21 proc. PVM Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų verslas tampa nekonkurencingas. Europos krepšinio čempionatas, apie kurio naudą kalbėta, šiam verslui didelės įtakos nepadarė - buvo eilinis rugsėjis. Pastebėta, kad kai atvyksta sporto turistai, nevažiuoja kiti. Tai prognozuoja ir anglai, nesitikintys didelės ekonominės naudos iš Londono olimpinių žaidynių“, - sakė R.Balnienė.
Pajūris apgultas vasarą
VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. užsienio turistų. Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos pagrindinės šalys: Vokietija, Rusija, Lenkija, Baltarusija ir Latvija. Tačiau latvių srautas sumenkęs 6,4 proc., o lenkų atvyko tik 3 proc. daugiau. Dėl tokio kaimynų pasyvumo, pasak R.Balnienės, teks pasukti galvas. Tačiau daug daugiau nei 2010 metais sulaukta turistų iš Ispanijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos, Italijos.
VTD teigia, kad į Lietuvą atvykstantys vokiečiai yra turtingesni nei kitų šalių turistai, todėl Klaipėdai ypač svarbu didinti keltų keleivių iš šios šalies srautą.
Neringoje, kaip įprasta, dominuoja vokiečiai, tačiau 2011 metais pirmą kartą plūstelėjo ir švedų srautas. Palanga patraukliausia rusams, Klaipėda - vokiečiams, švedams, estams.
„Druskininkai sezoniškumo problemą išsprendė pasistatę sniego areną. Tuo metu, kai sumažėja užsieniečių, srautą išlygina lietuviai. Pajūryje srautų pikas - vasarą. Vokiečių turizmo operatoriai sako, kad daugiau norėtų vežti turistų ir į Vakarų Lietuvą. Todėl remsime visus tuos projektus, kurie padės mažinti paslaugų sezoniškumą“, - teigė VTD vadovė.
Palanga gražinasi
Palangos savivaldybė tikina nenusileisianti Druskininkams, nors nei slidinėjimo ar vandens pramogų parko greitu metu svečiams nepasiūlys. Administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė mano, kad Palangos strategija, nukreipta į geoterminio vandens panaudojimą gydyklose ir šeiminį poilsį bei sportą už J.Basanavičiaus gatvės ribų, taip pat sustiprins tarptautinį kurorto patrauklumą. Jos žiniomis, ateityje verslininkai numato rekonstruoti „Lino“ baseiną.
Naują sezoną Palanga pasitiks rekonstravusi keletą gatvių ir sukūrusi dalį vaikų parko prie jūros. Šventojoje šalia pagrindinės mokyklos bus įrengta sporto aikštė. Toliau gatvės bus gražinamos gėlynais, miesto simbolika ir atributika, Rąžės upėje plūduriuos 6 fontanai, bus tvarkomas Palangos botanikos parkas.
2012 metais numatyta atlikti geoterminio vandens panaudojimo sveikatingumo paslaugoms studiją. Vėliau planuojami statyti 6 objektai, vienas jų - buvusi Jūrininkų ligoninė - bus pertvarkoma į reabilitacijos centrą su geoterminio vandens gydykla. 2013 metais numatoma pradėti koncertų salės statybą, pateikta paraiška finansuoti sporto komplekso statybas. Jau gauti 4 mln. litų kempingui Nemirsetoje, vyks pramogų komplekso su ledo arena Bangų gatvėje statybos. Rodoma iniciatyva pertvarkyti įvažiavimą į Palangą iki 4 eismo juostų, už Europos Sąjungos (ES) lėšas bus valomi upeliai, Aplinkos ministerija skyrė lėšų tvarkyti kopoms.
Tačiau labiausiai Palangos svečiams akis bado sudegęs Kurhauzas. Pasak A.Kilijonienės, šiuo metu jau suformuotas sklypas, savivaldybė parengė savo pastato dalies projektą, tą patį turės padaryti ir bendraturtis. Kitais metais atstatymo pradžiai savivaldybė numato skirti pusę milijono litų, iš valstybės biudžeto tikimasi gauti milijoną litų. Pastatui ketinama suteikti rotušės paskirtį.
Neringai trūksta salių
Neringos savivaldybės atstovė Jelena Andrijauskienė teigia, kad grandiozinių kurorto plėtros planų miestas nepuoselėja dėl statybų apribojimo, nes Kuršių nerija nepajėgi priimti daugiau kaip 400 tūkst. lankytojų per metus. Pasak jos, specialistų parengta studija rodo, kad apgyvendinimo paslaugų sektoriuje dar galėtų būti 3-4 tūkst. vietų rezervas, o dabar vasarą Neringa maksimaliai apgyvendina 10-11 tūkst. svečių, iš jų 6 tūkst. - viešbučiuose, maždaug 4 tūkst. - privačiame sektoriuje, šiek tiek - palapinėse. Vidutiniška apgyvendinimo trukmė atskridusių lėktuvais - 4 naktys, atvykstančiųjų autobusais - 2 naktys.
Per 2011 metų I pusmetį į Neringą buvo atvykę 22,5 proc. daugiau svečių nei ankstesniais metais. Buvo įrengtos slidinėjimo trasos, turėjo ką veikti ledrogių ir poledinės žūklės mėgėjai. Taip natūraliai buvo išnykę sezonų skirtumai.
„Dabar, kai žiemos pramogoms oras netinkamas, vis dažniau kalbame apie konferencijų organizavimą, matome, kad trūksta salių. Buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje ateityje turėtų iškilti 4 žvaigždučių viešbutis su konferencijų sale. Taip pat greitai skelbsime konkursą jūros terapijos centro architektūrinei koncepcijai parengti. Gavus ES lėšų, 2013 metais jis turėtų iškilti prie jūros, buvusios valgyklos vietoje. Tačiau labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, nes sunku susitarti su jas privatizavusiais verslininkais aikšteles naudoti pagal paskirtį. Todėl pageidautume daugiau svečių atvykti autobusais“, - kalbėjo J.Andrijauskienė.
Artimiausiais metais Neringoje bus ieškoma lėšų Nidos ir Juodkrantės uostams sutvarkyti, dviračių takams įrengti. Taip pat planuojama statyti kempingą ir įrengti aikštelę palapinių stovyklai.
Dec
8
Žiūrėti kitus »
8
5 2625 243, 2625 240
telefonas: 370 5 2625 240, 2625 243 faksas: 370 5 2625 242
info@VisitLithuania.net