VisitLithuania ™ Kelionių Tinklas : SKRYDŽIAI || BILIETAI || KELIONĖS || VIEŠBUČIAI || SLIDINĖJIMAS || KONFERENCIJOS

Susisiekite su mumis  tel.: 370 5 2625 240 keliones@visitLithuania.net 
Skype™  My status

Jun

12

Kaunas - Reikjavikas

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

Pirmadienį Kauno oro uoste (KUN) sutikti pirmieji naujosios krypties Reikjavikas – Kaunas keleiviai. Visą vasaros sezoną, kas antrą pirmadienį iš Kauno oro uosto į didžiausią Islandijos Keflaviko oro uostą, esantį šalia Reikjaviko, ir atgal kils Islandijos aviakompanijos „WOW air“ 168 vietų lėktuvas „Airbus A320-200“.
„WOW air“ yra dar viena aviakompanija Kauno oro uoste ir pirmoji oro uosto istorijoje sujungsianti Kauną ir išskirtinio grožio Islandijos salą.

Esame tikri, kad lietuviai pamėgs šią šalį ir įtrauks į savo atostogų planus. Be to, tai proga keliauti mėgstantiems islandams atrasti Lietuvą“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Iš Kauno lėktuvas kils pirmadieniais, 9.30 val., o Reikjavike leisis 10.40 val. Atgal į Kauną kils taip pat pirmadieniais 00.55 val. ir leisis 07:55 vietos laiku.
„WOW air“ yra jauna, 2011 metais įkurta Islandijos aviakompanija. Bendrovės skrydžių žemėlapis apima 12 Europos miestų – Kopenhagą, Londoną, Ciurichą, Bazelį, Krokuvą ir kitus – Kaunas bus trylikta kryptis. „WOW air“ avialinijų pagrindinis tikslas – saugi ir maloni kelionė. Bilietų kaina bendrovės tinklapyje nurodoma su visais mokesčiais, keleiviui be papildomų mokesčių leidžiama su savimi vežtis iki 20 kg bagažo.
Kauno oro uosto vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Palmą de Maljorką, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Frankfurtą Haną, Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Stokholmą, Lydsą Bradfordą.
Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Kauno oro uostas yra vienintelis oro uostas Europoje 9 metus iš eilės nuosekliai didinęs keleivių skaičių. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Mar

26

Rekordinis krypčių skaičius iš Vilniaus oro uosto

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

 

 

 

Nors palyginus su praėjusia vasara, šiai dienai neplanuojama 2012 m. vasarą vykdyti reguliariųjų skrydžių į Amsterdamą, Berlyną ir Stokholmą, tačiau bus siūlomos 8 naujos kryptys: į Paryžių, Liverpulį, Bergeną, Stavangerį, Sankt Peterburgą, Tel Avivą, Reikjaviką ir Karlsrūhę.

Šalia to, išsiplės geografija naujai pasiekiamais trimis oro uostais – Domodedovo ir Šeremetjevo Maskvoje bei Stanjeford Torp šalia Oslo.

Iš viso 2012 m. planuojami tiesioginiai reguliarūs skrydžiai mažiausiai į 30 miestų, į 35 oro uostus.

Rekordinis maršrutų skaičius į Lietuvą

Kalbant apie visų Lietuvos oro uostų tiesioginių reguliariųjų skrydžių geografiją, tai keleiviai Lietuvoje šią vasarą galės rinktis beveik iš 70 maršrutų – dar vienas rekordas.

Simonas Bartkus | Blog

Mar

26

Keturi nauji vardai Vilniaus oro uoste.

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

 

 

 

Vilniaus oro uosto vasaros tvarkaraštyje šį sezoną atsiranda keturi nauji vardai, o jei lyginsime su praėjusių metų vasara – net penki.

Dviejų vardų startas sutaps su vasaros sezono oficialia pradžia. Pirmasis “Aeroflot” reisas turėtų leistis Vilniuje sekmadienio vakarą, o pirmasis “AK BARS” reisas iš Sankt Peterburgo – pirmadienio rytą.

“Aeroflot” kiekvieną dieną nauju “Sukhoi” 87 vietų lėktuvu skraidys į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, o “AK BARS” du kartus per savaitę jungs Vilnių su Sankt Peterburgu.

Izraelio nacionalinės aviakompanijos “El Al” pirmasis lėktuvas Vilniuje pasirodys birželio 20 dieną, o Islandijos mažų sąnaudų vežėjo “Iceland Express” orlaivis – birželio 27 dieną. Šios aviakompanijos po vieną kartą per savaitę į Vilnių skraidys atitinkamai iš Tel Avivo ir Reikjaviko.

Jei lyginame su praėjusia vasara, tai tvarkaraštyje nauju vardu turime laikyti “Transaero”, kuris skrydžius iš Maskvos Domodedovo oro uosto jau vykdo nuo žiemos tvarkaraščio vidurio.

Nors iš reguliariųjų vežėjų Vilniaus oro uoste sąrašo kovą išnyko “Skyways”, tačiau iš Vilniaus reguliarius skrydžius šią vasarą siūlys rekordinis skaičius aviakompanijų – 20.

Mar

14

“LOW COST” aviakompanijas lietuviškai vadinkime teisingai.

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

 

 

 

 

Žemų sąnaudų aviakompanijos atsirado ne vakar ir ne užvakar. Europoje jos pradėjo klestėti Europos Sąjungos dėka susikūrusiam “laisvajam dangui”, kuris ypač padidėjo po ES plėtros 2004 metais.

Nežinau kodėl taip atsitiko ir kas tai sugalvojo, tačiau visame pasaulyje “žemų sąnaudų” aviakompanijomis (“low cost airline” arba dar dažnesnis sutrumpinimas “LCC – low cost company”) vadinamoms bendrovėms Lietuvoje kažkodėl prigijo pavadinimas “pigių skrydžių” aviakompanijos.

Klaida yra tapatinti “pigius skrydžius” ir “žemas sąnaudas”.

“Pigūs skrydžiai” nusako tik kainą, kurią mokame už skrydį lėktuvu. Prasidėjus antram dešimtmečiui XXI-ajame amžiuje pigius bilietus siūlos be išimties visos aviakompanijos, kurios dar nebankrutavo ir dar skraido.

Kiekvienam verslininkui suvokiama – jeigu kažkas siūlo tą patį pigiau, tai tu privalai arba siūlyti tą patį už tą pačią kainą arba pradėti siūlyti ne tą patį. Priešingu atveju, tavo pardavimai ilgu laikotarpiu artės prie nulio.

Aviakompanijos, kurios vis dar siūlo “tą patį” ir nesugeba palaikyti žemų sąnaudų, bankrutuoja viena po kitos arba kvėpavimui palaikyti gauna akcininkų (dažnai – valstybių) injekcijas.

Kiekvienas gudrus parduoti pigiai. Geri pardavėjai sugeba parduoti brangiai. O “žemų sąnaudų” aviakompanijos sugeba parduoti pigiai ir dar uždirbti.

Jau susidarė klasikiniai principai, kurie išskiria žemų sąnaudų aviakompanijas nuo vis dar vadinamųjų tradicinių.

  1. Daugiau kėdžių lėktuvuose komforto sąskaita. Įprasta praktika, jog tipiniame “Airbus A320” būdavo montuojama 150-164 kėdės, tačiau “žemų sąnaudų” aviakompanijos į šio tipo lėktuvus pradėjo montuoti 180 kėdžių. Montuotų ir daugiau, tačiau saugumui išlaikyti būtų reikalingi esminiai lėktuvo konstrukcijos keitimai, kurie šiai dienai nėra racionalūs. 180 keleivių padalinti skrydžio sąnaudas yra net 16% efektyviau nei 150-čiai.
  2. Lėktuvas ant žemės – sąnaudos, lėktuvas ore – pajamos. Didesnę lėktuvo nuomos kainą sudaro fiksuoti kaštai už nuomos laiką. Suskaičiuokime lėktuvų nuomos kainą per minutę, kuri tiksi dieną ir naktį, nesvarbu, lėktuvas ant žemės ar ore. Iš lėktuvo buvimo ant žemės pajamų gauti neįmanoma, todėl lėktuvais reikia skristi kiek įmanoma daugiau. Taip pat atsirado ypač greiti apsisukimai oro uostuose: 189 keleiviai turi būti išlaipinti, jų bagažas iškrautas, kuro papildyta, lėktuvas sutvarkytas, įgula pasikeisti, kiti 189 keleiviai turi užimti savo vietas, jų bagažas turi būti sukrautas ir kelionės dokumentai sutvarkyti per 25 minutes.
  3. Tarpininkai – pajamų dalybos. Mažindami sąnaudas aviakompanijų vadovai pastebėjo, jog ženklūs komisiniai yra mokami agentams, agentūroms, kelionių organizatoriams ir kitiems tarpininkams. Nėra tarpininkų – nėra komisinių. Šiais laikais kai kurios aviakompanijos bilietus parduoda tik internetu ir tik galutiniam vartotojui (keleiviui).
  4. Vienodo tipo lėktuvai perkami urmu. Anksčiau vyravo lėktuvų parko valdymo filosofija, sakanti, jog kiekvienam maršrutui turi būti parenkamas tinkamo dydžio lėktuvas. Žemų sąnaudų aviakompanijos įžvelgė, jog pirkti vienodus lėktuvus urmu, jais skraidyti nesvarbu kokiais maršrutais yra efektyviau, negu pirkti ir valdyti kelių modelių lėktuvus. Be to, perkant didžiulį lėktuvų kiekį nesunku derėtis su oligipolinėje rinkoje dirbančiais lėktuvų gamintojais ir, dar daugiau – skraidyti vienodo modelio lėktuvais yra gerokai pigiau. Sugedo – pakeitei kitu tokiu pat. Apmokyti pilotus ar įgulas vienam tipui – pigiau.
  5. Tik tiesioginiai skrydžiai. Europoje galioja reguliavimas dėl vėluojančių ar atšauktų skrydžių atveju atsirandančios aviakompanijų atsakomybės. Ekspertai mano, jog iki 10% aviakompanijų sąnaudų sudaro skrydžių keitimai, kompensacijos dėl prarasto bagažo ir kiti dalykai, atsirandantys dėl jungiamųjų skrydžių. Žemų sąnaudų bendrovių verslo architektai tai įžvelgė, todėl daugelis tokių aviakompanijų skraidina tik “iš taško A į tašką B”. Keleiviai rado būdą pirkti atskirus bilietus į tos pačios bendrovės reisus, tačiau aviakompanijos neatsako už savo pačios skrydžio keitimą ar vėlavimą.
  6. Pigūs, lankstūs ir paprasti oro uostai. Iki 10% skrydžio sąnaudų sudaro sąnaudos, patirtos oro uostuose. Tai ne tik oro uostams mokami mokesčiai, tačiau ir paprastesnės procedūros, riedėjimo nuo stovėjimo aikštelės iki kilimo/tūpimo tako atstumas, antžeminio aptarnavimo paslaugų kaina ir t.t. Žemų sąnaudų oro bendrovės prieš dešimtmetį, kaip taisyklė, rinkdavosi mažus, dažnai apleistus ar toli nuo miestų centrų esančius oro uostus, tačiau šiandien oro uostai taikosi prie žemų sąnaudų aviakompanijų ir jos dabar noriai dirba tokiuose pagrindiniuose oro uostuose kaip Madrido, Barselonos, Romos, Ženevos, Prahos, Budapešto, Rygos, Talino, Vilniaus ir kituose.
  7. Kiekviena papildoma paslauga kainuoja. Žemų sąnaudų bendrovės rado ir toliau ieško būdų iš esminės skrydžio paslaugos (kelionės iš oro uosto į oro uostą) atskirti kuo daugiau paslaugų. Bagažo vežimas, maitinimas, registracija kelionei, vieta prie lango – tai keletas paslaugų, kurias žemų sąnaudų aviakompanijos atskyrė nuo keleivio pervežimo paslaugos. Ir toliau ieško paslaugų, kurias galėtų išskirti.
  8. Administracinis ir personalo efektyvumas. Patogiausio ir gražiausio biuro rinkimuose bet kurio banko mažiausias filialas Lietuvos provincijoje nesunkiai aplenktų “Ryanair” aviakompanijos centrinę administracijos būstinę netoli Dublino oro uosto.  Tačiau šios aviakompanijos “headquarter’iuose” susirinkę darbuotojai praėjusių metų pabaigoje atsispausdino balansą, kurio pelno eilutėje pasimatė 374 milijonų eurų grynasis pelnas. Tai tik pavyzdys, jog “žemų sąnaudų lyderiai” yra ne gražus marketingo šūkis, o verslo filosofija, kuri įdiegta “nuo šaknelių iki viršūnėlių”. Skaičiuojama, jog “easyJet” vienam darbuotojui tenka 7 tūkst. aptarnautų keleivių per metus, tuo tarpu “British Airways” – mažiau nei 800.

Šie aštuoni pagrindiniai sąnaudų taupymo šaltiniai buvo esminiai visiems žemų sąnaudų grįstų aviakompanijų veiklos pionieriams. Ties kiekvieną iš šių aštuonių eilučių naujosios aviakompanijos rasdavo būdų akivaizdžiai sutaupyti ir tokiu būdu pasiūlyti keleiviams žemas kainas.

Situacija vietoje nestovi – ji keičiasi. Daugelis ir taip vadinamųjų tradicinių aviakompanijų deda pastangas mažinti kaštus. “Lufthansa” 2011 m. atnaujino savo vidutinio nuotolio skrydžių lėktuvuose kėdes (populiariausiuose – “Airbus 320” ir “Boeing 737” šeimose) – po atnaujinimo lėktuvus papildė po vieną arba dvi papildomas kėdžių eilės. “Scandinavian Airlines” ekonominėje klasėje jau prieš kelerius metus panaikino nemokamus užkandžius. “American Airlines” vienu ypu atliko 260 vienodų lėktuvų pirkimą. Didžioji dalis aviakompanijų nebemoka agentūroms komisinių ir šios turi pačios suktis kurdamos papildomą vertę, už kurią keleivis galėtų sumokėti. Per pastaruosius kelerius metus vyko nemažai streikų įvairiose šalyse – ženklas, jog aviacijos bendrovės vykdo sąnaudų mažinimą darbuotojų sąskaita. Daugelis vis dar “tradicinėmis” vadinamų aviakompanijų išmoko efektyvumo ant žemės ir lėktuvai oro uostuose apsisuka greičiau ir tupi gerokai trumpiau negu prieš dešimtmetį.

Žemų sąnaudų lyderės, savo ruožtu, stengiasi žengti žingsnius tolyn ir ieško daugiau būdų mažinti sąnaudas.  Kai kurios mintys yra beprotiškos (mokamas tualetas lėktuve, antrojo piloto atsisakymas, stovimos vietos lėktuvuose), tačiau mokestis už registraciją ne internetu prieš penkerius metus irgi skambėjo beprotiškai.

Ar žemos sąnaudos reiškia žemas kainas? Žemų sąnaudų bendrovės padarė milžinišką įtaką bendram bilietų kainų mažėjimui (ir daro toliau), todėl jos yra siejamos su mažiausiomis kainomis taip pat. Žemų sąnaudų bendrovės grynina skrydžio produktą, todėl gali reklamuoti mažesnes kainas (nuo …). Finansiškai geriausiai šiuo metu dirbančios didžiosios aviacijos grupės “Lufthansa” generalinis direktorius spalį žurnalui “Der Spiegel” sakė, jog tęs sąnaudų mažinimą ta linkme, kur šiandien vadinamosios “žemų sąnaudų” aviakomapnijos turi sąnaudų pranašumą.

Manau, jog ateinantys keleri metai toliau grynins aviacijos rinką – išliks vežėjai, kurie prisitaikys prie žemų sąnaudų režimo. Ir tai nieko neturi bendro su skrydžių bilietų kainomis – “Malev”, “Spanair” ir visi kiti bankrutavo dėl to, jog pardavinėjo per pigiai. Nes visi pardavinėja ir toliau pardavinės pigiai – tuo keliu aviacija jau atėjo.

Šis įrašas parašytas “Pinigų karta” ekspertų skilčiai ir jį galima perskaityti čia.

Mar

5

Vilnių ir Sankt Peterburgą sujungs tiesioginiai reguliarūs skrydžiai.

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

 

 

 

 

“Ak Bars Aero” tiesioginius skrydžius iš Sankt Peterburgo į Vilnių pradės nuo IATA vasaros tvarkaraščio pradžios kovo 26 dieną ir vykdys juos du kartus per savaitę reaktyviniu “CRJ200″ lėktuvu.

Lėktuvas iš Sankt Peterburgo pirmadieniais ir ketvirtadieniais kils vietos laiku 10 val. 30 min., Vilniuje leisis 10 val. 50 min. Iš Vilniaus pakilęs 11 val. 20 min., Sankt Peterburge leisis 12 val. 40 min.

Skrydis tarp antrojo pagal dydį Rusijos miesto ir Vilniaus truks 1 val. 20 min.

“AK Bars Aero” yra pastaraisiais metais persitvarkiusi oro bendrovė, kurios pagrindinė bazė – Tatarstano srities mieste Bugulmoje. Anksčiau bendrovė veikė kaip “Aeroflot” Bugulmo padalinys.

Šiais metais šalia “YAK-40″ lėktuvų parko, “Ak Bars Aero” įsigijo 5 kanadietiškus 50 vietų “CRJ200″ lėktuvus, kuriais plečia tinką skrydžiais už Rusijos ribų. Į Vilnių lėktuvas atskris prieš tai įvykdęs reisą Kazanė-Sankt Peterburgas, o išskridęs iš Vilniaus dar tądien atliks reisus Sankt Peterburgas-Kazanė ir Kazanė-Bugulma. Greičiausiai, per Sankt Peterburgą su “Ak Bars Aero” bus galima iš Vilniaus pasiekti Kazanę ir Bugulmą.

Per pastarąjį dešimtmetį tik 2005 m. kelis mėnesius tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo vykdė “Lietuvos avialinijos”. Skrydžiai buvo vykdomi “SAAB 2000″ lėktuvu tris kartus per savaitę nuo birželio iki spalio. Vidutiniškai per mėnesį maršrutu skrido 320 keleivių.

IATA “Airport IS” duomenimis, tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo 2011 m. netiesiogiai reguliariaisiais skrydžiais keliavo 4321 keleivis (360 keleivių per mėnesį). 47% keleivių rinkosi “airBaltic”, 24% – “utair”, 16% – “Finnair”.

Tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo kasdien kursuoja “Lietuvos geležinkelių” traukinys. 2010-aisiais vidutiniškai maršrutu keliavo apie 5300 keleivių per mėnesį (palyginimui į Maskvą – 7500). Bilietų kaina į vieną pusę: 199-220 LTL plackartas, 315-336 LTL kupė. Kelionė trunka virš 13 valandų.

Šiais metais Vilnius su Rusija turės rekordinį susisiekimą. Skrydžiai vyks į visus Maskvos oro uostus – “utair” du kartus per dieną skraidys į Vnukovo oro uostą, “Aeroflot” kasdien į Šeremetjevo, o “Transaero” – keturis kartus per savaitę į Domodedovo.

“AK BARS” taps 21-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti “Aeroflot”, “El Al” ir “Iceland Express”), o Sankt Peterburgas – 38-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.

Simonas Bartkus | Blog

Jan

12

“EL AL” / “SUN D’OR” tiesioginiais reguliariais skrydžiais sujungs VILNIŲ ir TEL AVIVĄ

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

Simonas Bartkus | Blog

Izraelio nacionalinė aviakompanija “El Al” tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais nuo birželio 20 d. ketina sujungti Vilnių ir Tel Avivą. Tai pirmas kartais istorijoje, kai Vilnius ir Tel Avivas bus sujungtas tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais.

Skrydis vyks vieną kartą per savaitę – trečiadieniais. Skrydžiai bus vykdomi 210 vietų “Boeing 757″ lėktuvu.

Aviakompanija ketina šią savaitę pradėti bilietų prekybą visose populiariausiose bilietų platinimo sistemose šią savaitę. Nuo paklausos rezultatų priklausys, ar bus pridėtas antras savaitinis skrydis dar šią vasarą.

Skrydžiai Izraelyje bus reklamuojami kaip “Sun d’Or” prekės ženklo skrydžiai. Anksčiau “Sun d’Or” veikė kaip nepriklausoma aviakompanija, kurios visas akcijas valdė “El Al”, šiuo metu visus jos buvusius skrydžius vykdo “El Al”, o “Sun d’Or” prekės ženklas vystomas kaip žinomas ženklas Izraelio rinkoje ir siejamas su poilsinėmis kelionėmis į Europos miestus.

Skrydžio tvarkaraštis:

LY5163 – išvykimas iš Tel Avivo 5 val. 30 min., atvykimas į Vilnių – 9 val. 50 min.

LY5164 – išvykimas iš Vilniaus 11 val. 10 min., atvykimas į Tel Avivą – 15 val. 5 min.

Tiesioginis reguliarusis skrydis Vilnius-Tel Avivas taps pačio ilgiausio nuotolio reguliariu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto. Skrydžio nuotolis tarp Vilniaus ir Tel Avivo yra 2630 kilometrų. Iki šiol tolimiausios kryptys buvo Korkas ir Barselona iki kurių nuo Vilniaus yra 2200 kilometrų.

Skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą užtruks 4 valandas.

Pagal “IATA PaxIS” duomenis, srautas tarp Vilniaus ir Tel Avivo pastaraisiais metais auga, po sumažėjimo 2008-2009 m. 2011 m. per 10 mėnesių tarp Vilniaus ir Tel Avivo keliavo 14 tūkst. keleivių, kai 2010 m. per visus metus – 13 tūkst.

“El Al” ketina tapti 18-ąja aviakompanija, vykdančia tiesioginius reguliariuosius skrydžius Vilniaus oro uoste. Tai rekordinis skaičius tarp visų Baltijos šalių oro uostų.

Dec

7

Iš Kauno oro uosto – naujas reisas į Maskvą.

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

 

 

 

Kauno oro uosto keleiviai nuo gruodžio 16 dienos turės galimybę pasiekti Maskvą vos per 1 valandą 20 minučių.

Aviakompanija „IrAero” patogiu, 50 vietų lėktuvu „Canadair CRJ-200″ iš Kauno skraidins į Domodedovo oro uostą, kuris yra įvertintas kaip pažangiausias Europoje savo kategorijoje. „IrAero” skrydžiai aprėpia daugiau kaip 90 proc. Rusijos teritorijos. Iš Maskvos šios aviakompanijos lėktuvais galima pasiekti Omską, Irkutską, Magadaną, Chabarovską ir kitus atokiausius Rusijos miestus.

„Reisas iš Kauno į Maskvą dar labiau išplėtė mūsų skrydžių žemėlapį ir papildė jį 20-ta kryptimi. Artėjančiu šventiniu laikotarpiu, kai verslo intensyvumas mažesnis, lėktuvas į Maskvą skris keturis kartus per savaitę, tačiau pasibaigus šventiniam periodui, bus siekiama skrydžių dažnį didinti iki kasdienio. Keleiviams iš Rusijos šis reisas suteiks galimybę per Kauno oro uostą dar patogiau ir pigiau pasiekti daugelį Vakarų Europos miestų”, - sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Skrydžiai iš Kauno į Maskvą planuojami pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas kils 6 val. 20 min., o atgal į Kauną išskris trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 23 val. 05 min. vietos laiku. Pirmasis reisas iš Kauno į Maskvą - gruodžio 16 dieną. Kaina į abi puses su mokesčiais - nuo 398 litų.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. 2010 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 809 tūkst. Pasiektas 77% metinis keleivių skaičiaus augimo pokytis buvo didžiausias tarp 300 Europos oro uostų. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona - oro uosto paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Nov

4

“TRANSAERO” pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos.

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

Aviakompanija “Transaero” nuo gruodžio 1 dienos pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų. “Boeing 737-500″ lėktuvas tarp Maskvos ir Vilniaus skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Pirmadieniais ir sekmadieniais “Transaero” lėktuvas Vilniuje leisis 11 val. 40 minučių, atgal į Maskvą pakils 12 val. 30 min. Ketvirtadieniais skrydis iš Maskvos atvyks 16 val. 40 minučių, išvyks – 17 val. 30 minučių. Šeštadieniais tūpimas Vilniuje numatomas 8 val. 30 min., pakilimas – 9 val. 20 min. Skrydžio į Maskvą trukmė – 1 val. 40 minučių.

Skrydžiai tarp Maskvos ir Vilniaus vyks “Boeing 737-500″ lėktuvu su 8 verslo klasės, 42 “premium economy” ir 51 “tourist economy” vietomis (viso 101 vieta) arba su 8C106Y konfigūracija (viso – 114 vietų).

Daugelis skrydžių Maskva-Vilnius-Maskva yra rytiniai, tai leidžia jungtis su “ilgaisiais” “Transaero” skrydžiais. Po “red-eye” skrydžių Domodedovo anksti ryte leidžiasi lėktuvai iš daugelio tolimųjų Vakarų taškų (Niujorkas, Toronto, Majamio) bei iš daugelio Rytuose esančių NVS miestų – Ufos, Jekaterinburgo, Astanos, Novosibirsko, Karagandos, Omsko, Samaros ir kitų.

“Transaero” yra įkurta 1990 m. ir buvo pirmoji aviakompanija Sovietų Sąjungoje, kuriai šalia “Aeroflot” buvo suteikta teisė skraidinti keleivius. Šiai dienai aviakompanija valdo 71 lėktuvo parką ir yra pateikusi užsakymus dar 31 lėktuvui.

Aviakompanija “Transaero” iš didžiausios savo bazės Maskvos Domodedovo ir mažesnės bazės Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostų skraidina daugiau nei 100 krypčių. Pastaraisiais metais “Transaero” pradėjo skraidinti iš Maskvos į tokius miestus kaip Niujorkas, Majamis, Pekinas ar Hong Kongas.

Maskvos Domodedovo oro uostas yra į  pietryčius nuo Maskvos miesto centro. Pagal aptarnaujamą keleivių ir krovinių kiekį tai yra didžiausias Maskvą aptarnaujantis oro uostas. 2000 m. oro uostas aptarnavo 2,8 mln. keleivių, tuo tarpu iki 2010 m. šis skaičius užaugo beveik 10 kartų – iki 22,3 mln. keleivių.

Domodedovo oro uostas yra pagrindinė bazė šešioms aviakompanijoms. Didžiausios dirbančios aviakompanijos yra “Transaero” ir “S7 Airlines”, o be jų, oro uostas dar bazuojasi “Vim Airlines”, “Globus Airlines”, “RusLine” ir “Moskovia Airlines”. Nors kelios “Star Alliance” aviakompanijos dar skraido į Šeremetjevo oro uostą, Domodeovo oro uostas yra pagrindinis Maskvos oro uostas daugeliui “Star Alliance” ir “oneworld” aviakompanijų Maskvoje.

Vilnius-Maskva keleivių srautas nuo šios vasaros yra rekordinis. Maršrute šiuo metu dirba du kartus per dieną skraidanti “utair”, tačiau keleivių srautas yra didesnis negu tais laikais, kuomet maršrute konkuravo “utair” ir “flyLAL” kartu bei “flyLAL” tranzitą iš Maskvos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą.

[Simonas Bartkus | Blog]

Oct

5

“SKYWAYS” PADVIGUBINS SKRYDŽIŲ TARP VILNIAUS IR STOKHOLMO SKAIČIŲ

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

Simonas Bartkus (blog)

Švedijos aviakompanija “Skyways” nuo spalio 31 dienos ketina padvigubinti skrydžių tarp Vilniaus ir Stokholmo Arlanda oro uostų skaičių. Darbo dienomis “Skyways” lėktuvai Vilnių ir Stokholmą sujungs du kartus per dieną.

Šalia šiuo metu vykdomo rytinio “Skyways” reiso Vilnius-Stokholmas-Vilnius, nuo žiemos tvarkaraščio pradžios bus pradėti vykdyti popietiniai reisai Stokholmas-Vilnius-Stokholmas. Pakilęs iš Arlandos oro uosto 13 val. 25 min. vietos laiku, Vilniuje “Skyways” lėktuvas leisis 16 val. 10 min., atgal iš Vilniaus pakils 16 val. 40 min., į pagrindinį Stokholmo oro uostą atvyks 17 val. 25 min.

Du kasdieniai reisai tarp Vilniaus ir Stokholmo užtikrins ne tik geresnį susisiekimą tarp Lietuvos ir Švedijos sostinių, tačiau ir sudarys geresnes galimybes pasiekti mažesnius Švedijos miestus “Skyways” skrydžiais per Stokholmą.

Vilnius-Stokholmas/Stokholmas-Vilnius 06:45-07:15/07:45-10:10

Stokholmas-Vilnius/Vilnius-Stokholmas 13:25-16:10/16:40-17:25

Rytinis “Skyways” reisas bus vykdomas reaktyviniu “Embraer 145″ lėktuvu, pietinis – turbopropeleriniu “Fokker 50″, todėl kelionė užtruks 15 minučių ilgiau. Abu lėktuvai turi po 50 vietų.

Iš viso “Skyways” tarp Vilniaus ir Stokholmo pasiūlys 4000 kėdžių per mėnesį. Ligšiolinis rekordinis srautas žiemos sezonu tarp Vilniaus ir Stokholmo – 3000 keleivių 2008 m. sausį.

“Skyways” taip pat vykdo skrydžius Vilnius-Berlynas-Vilnius kasdien, išskyrus šeštadienį.

Nuo šių metų spalio 17 d. Palangos oro uostas taip pat turės tiesioginį susisiekimą su Švedija – kita Švedijos aviakompanija “Sweden Airways” vykdys reguliarius skrydžius iš Palangos į Ronneby ir Stokholmo Bromma oro uostus. Abiem kryptimis skrydžiai vyks tris kartus per savaitę su 8 vietų “Piper PA-31-350″ lėktuvu.

Oct

5

“WIZZ AIR” BAZUOS ANTRĄ LĖKTUVĄ VILNIAUS ORO UOSTE: KETURIOS NAUJOS KRYPTYS IR SKRYDŽIŲ DAŽNINIMAI

Temoje Aviakompanijų naujienos ir akcijos | Parašyk komentarą |

Simonas Bartkus (blog)

Aviakompanija “Wizz Air”, po sėkmingos pirmosios vasaros Vilniaus oro uoste, ateinančiais metais dvigubins pajėgas ir bazuos antrąjį “Airbus A320″ lėktuvą.

Antrasis 180 vietų A320 lėktuvas veiklą Vilniuje pradės 2012 m. gegužės 26 dieną, šeštadienį. Išplėsdama veiklą Vilniuje, aviakompanija “Wizz Air” pasiūlys iš Vilniaus skrydžius keturiomis naujomis kryptimis, o taip pat skrydžiai kai kuriomis esamomis kryptimis bus padažninti.

Šalia skrydžių į Barseloną, Londoną, Romą, Milaną, Donkasterį, Dortmundą, Korką, Eindhoveną, aviakompanija “Wizz Air” 2012 m. pasiūlys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bergeną, Oslą, Paryžių ir Liverpulį.

Vilnius-Bergenas

Nuo gegužės 27 dienos aviakompanija “Wizz Air” pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį pagal dydį Norvegijos miestą Bergeną. Bergenas įsikūrės ant pietvakarinio Norvegijos kranto ir dažnai vadinamas Vakarų Norvegijos sostine.

Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ar kitų Lietuvos oro uostų ir Bergeno niekada nebuvo vykdomi.

Skrydžiai Vilnius-Bergenas-Vilnius vyks du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Vilnius-Paryžius

Nuo gegužės 28 dienos “Wizz Air” pradės skrydžius iš Vilniaus į šalia Paryžiaus esanti Beauvais oro uostą.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių sugrįš po metų petraukos – tiesioginius skrydžius Vilnius-Paryžius “airBaltic” nutraukė šių metų kovo mėnesio pabaigoje.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau »
 

Užsakykite ir telefonu:  8 5 2625 243, 2625 240
 Pirmadienis - Penktadienis: 08-18 val.

VisitLithuania ™ Kelionių Tinklas : SKRYDŽIAI || BILIETAI || KELIONĖS || VIEŠBUČIAI || SLIDINĖJIMAS || KONFERENCIJOS