Novaturo kelionių užsakymas
...išsirink kelionę 'pagal pomėgius '
ir 'pagal kišenę'...
Sicilija, Kipras, Chalkidikė, Kroatija, Kos, Rodas, Portugalija, Malaga, Kreta, Bulgarija, Turkija, Barselona, Maljorka.
Portugalija, pietų Prancūzija, Kipras, Bulgarija-Rumunija, Kroatija-Juodkalnija, Italija, Sicilija, Turkija, Graikija ir kiti.
VERSLO KELIONĖS
KRUIZAI
KELIAUKIME ir LIETUVOJE
KELIAUJANTIEMS
| Meksika ( 15 dienų ) |
 |
 |
| Parašė Edita |
|
Meksika – „Amerikos Egiptas”.
1 DIENA. Vilnius – Meksikas (Mexico City). Skrydis: Vilnius – Europos miestas – Meksikas. Atskrendate į Meksiką. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vykstate į viešbutį. Nakvynė viešbutyje Meksike.
2 DIENA. Meksikas – Teotiuakanas (Teotihuacan). Po pusryčių aplankote nacionalinį antropologijos muziejų, kuriame susipažįstate su šalies istorija ir kultūra, pamatote unikalius eksponatus. Išvykstate į Teotiuakano (išvertus reiškia „vieta tų, kurie prilygsta dievams") archeologinę vietovę. Priešactekinių laikų paminklai: Saulės ir Mėnulio piramidės, Mirusiųjų kelias ir dievo Ketcalkoatlio šventykla. Grįžus į sostinę, apžvalginė ekskursija po vieną didžiausių pasaulio miestų, dar vadinamą „Rūmų miestu". Didžioji Zocalo aikštė, Metropoliteno katedra ir Tautos rūmai, senovinės actekų sostinės Tenochtitlan griuvėsiai. Užsukate į Gvadalupės baziliką, kurią kiekvienais metais aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lotynų Amerikos. Nakvynė viešbutyje Meksike.
3 DIENA. Meksikas – Taxco – Meksikas. Po pusryčių išvykstate į Taxco. Pakeliui aplankote Cuernavaca miestelį. Atvykstate į Taxco – buvusį kolonistų sidabro kasyklų miestą, garsėjantį sidabro dirbinių ir papuošalų gamybos tradicijomis. Čia daugybė mažyčių parduotuvėlių, viliojančių sidabro dirbinių mėgėjus. Pasivaikštote po jaukų ir vaizdingą miestelį, apžiūrite baroko šedevrą – Santa Prisca bažnyčią. Grįžtate į Meksiką. Nakvynė viešbutyje Meksike.
4 DIENA. Meksikas – Oaksaka (Oaxaca) . Pusryčiai. Vykstate į Oaksaką – „Smaragdo miestą", tokį pavadinimą gavusį dėl miesto statybai naudotos žalios spalvos statybinės medžiagos. Ekskursija po Oaksaką – vieną gražiausių Meksikos miestų. Aplankote Santo Domingo katedrą, statytą XVI a., ir šalia jos esantį vienuolyną–muziejų. Čia eksponuojamos zapotekų ir mistekų aukso brangenybės, rastos Monte Alban. Nakvynė viešbutyje Oaksakoje.
5 DIENA. Oaksaka – Monte Alban – Tehuantepec. Pusryčiai. Vykstate į Monte Alban (Baltas kalnas) archeologinę vietovę, įsikūrusią kalvos viršūnėje. Monte Alban – apie 600 m.pr.Kr. statytas apeigų kompleksas, stebinantis keistomis senovės pasaulio formomis. Šias žemes valdė zapotekai, vėliau – karingieji mistekai. Išvykstate į Tehuantepec. Sustojate papietauti vietinėje rančoje. Keliaujate per Siera Madre kalnus į Tehuantepec. Nakvynė viešbutyje Tehuantepec.
6 DIENA. Tehuantepec – San Cristobal de las Casas. Po pusryčių išvykstate į San Cristobal de las Casas. Kelias vingiuoja į šiaurę Grijalva upės link. Vaizdingas Sumidero kanjonas, kuriame jūsų laukia puiki pramoga – plaukimas laivu upe tarp kvapą gniaužiančių stačių uolų, siekiančių 2000 m aukštį, ir pažintis su įdomia kanjono gyvūnija ir augalija. Pavakary pasiekiate spalvingą kalnų miestelį San Cristobal de las Casas. Nakvynė viešbutyje San Cristobal de las Casas.
7 DIENA. San Cristobal de las Casas – Misol–Ha kriokliai – Palenkė (Palenque). Pusryčiai. Vykstate į indėnų kaimą San Juan Chamula. Susipažinsite su šio kaimo tradicijomis, savitu tikėjimu, buitimi ir gyvenimo būdu. Kaimelio turguje galima įsigyti originalių indėnų rankdarbių. Po pietų išvykstate į Palenkę, įsikūrusią džiunglių prieigose. Pakeliui sustojate prie vaizdingų Misol–Ha krioklių. Tropinė augmenija, kalnai, tyras vanduo – puiki atokvėpio valandėlė. Atvykstate į Palenkę – vieną paslaptingiausių pasaulio vietų, svarbiausią majų galybės centrą. Nakvynė viešbutyje Palenkėje.
8 DIENA. Palenkė – Kampečė (Campeche). Pusryčiai. Ekskursija po Palenkės archeologinę vietovę gūdžiose džiunglėse. Pažintis su majų civilizacija: Užrašų šventykla – antkapinis paminklas, savo mįslingumu galintis varžytis su Egipto piramidėmis; Saulės bei Kryžiaus šventyklos, Karalių rūmai, žaidimo su kamuoliu kiemas. Daugybę šio majų miesto pastatų dar slepia džiunglių augmenija. Čia vykdomi archeologiniai kasinėjimai; galbūt vieną dieną bus įmintos mįslės ir praskleistas miestą gaubiantis paslapties šydas. Po pietų vykstate Meksikos Golfo įlankos link, į Kampečę. Nakvynė viešbutyje Kampečėje.
9 DIENA. Kampečė – Merida. Po pusryčių išvykstate Meridos link. Aplankote įžymiąsias Kabah ir Uxmal archeologines vietoves. Kabah – buvęs majų miestas, kuriame apžiūrite dievo Chac ir Kaukių šventyklas. Vykstate į Meridą – Jukatano (Yucatan) valstijos sostinę. Šis 1541 m. ispanų atrastas miestas dėl gausybės baltų kolonistų pastatų dar vadinamas „Baltuoju miestu". Nakvynė viešbutyje Meridoje.
10 DIENA. Merida – Čičen Ica (Chichen Itza) – Kankunas (Cancun). Po pusryčių išvykstate į Čičen Icą – vieną didžiausių ir įspūdingiausių majų ir toltekų kultūros paminklų. Didingoji Kukulkano – Lietaus dievo – piramidė, raudonojo jaguaro sostas, Karių šventykla, Tūkstančio kolonų salė, žaidimo su kamuoliu aikštė, Šventasis altorius, ant kurio buvo atliekamos žmonių aukojimo apeigos. Toliau vykstate į Kankuną. Nakvynė viešbutyje Kankune.
11–13 DIENA. Kankunas. Pusryčiai. Poilsis Karibų jūros pakrantėje. Puikūs smėlio paplūdimiai, šilta jūra, daugybė įvairiausių pramogų. Nakvynė viešbutyje Kankune.
14 DIENA. Kankunas – Vilnius. Pusryčiai. Vykstate į oro uostą ir skrendate į Meksiką. Iš Meksiko skrydis: Meksikas – Europos miestas – Vilnius.
15 DIENA. Vilnius. Parskrendate į Vilnių.
Kelionės datos:
Į kelionės kainą įskaičiuota:
Papildomos išlaidos:
Keičiantis lėktuvo bilietų ir kitų paslaugų kainoms, kelionės kaina gali kisti.
Objektų skaičius ir lankymo tvarka gali kisti.
* – Pateikiamuose kelionių aprašymuose nurodytos viešbučių, kuriuose gyvenama kelionės metu, kategorijos. Jos pažymėtos žvaigždute (*) arba gaubliuku (). Gaubliukai naudojami tuo atveju, jei šalyje viešbučių kategorizavimas neprivalomas ir daug viešbučių šalyje oficialios kategorijos neturi arba jei šalyje nėra oficialios valstybinės viešbučių kategorizavimo sistemos. Tai kelionių organizatoriaus vertinimas (skalėje nuo 1iki 5), atsižvelgiant į viešbučių teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę. Gaubliukų negalima tapatinti su oficialią viešbučio kategoriją šalyje nurodančiomis žvaigždutėmis.
Meksika
Meksika pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių įeina į pirmąjį didžiausių pasaulio šalių dešimtuką. Šalies sostinė Meksikas – tikras nekarūnuotas visų miestų karalius; čia gyvena per 22 milijonus gyventojų. Actekų įkurtas apie 1325 m. Meksiko miestas taip pat yra seniausia Naujojo Pasaulio sostinė. Pasak legendos, dievai įsakė actekams įkurti sostinę toje vietoje, kur erelis tupėdamas ant kaktuso ryja gyvatę. Ir actekai rado tokią vietą – dabar joje plyti milžiniškas miestas. O erelis, nagais ir snapu sučiupęs gyvatę, tapo visos šalies simboliu. Meksiko širdis – Zocalo aikštė su didžiausia Lotynų Amerikoje katalikų katedra. O triukšmingiausia sostinės vieta – Garibaldžio aikštė. Temstant čia susirenka grupės muzikantų ir dainininkų, vadinamų mariači, be kurių negalima įsivaizduoti ne tik sostinės, bet ir visos šalies.
Meksika – nuostabi šalis, kur sutinkamos dykumos ir pusdykumės, subtropikai ir džiunglės su gyvūnijos ir augmenijos įvairove, lygumos ir pušimis bei kaktusais apaugę kalnai, veikiantys ugnikalniai.
Dygliuotieji milžinai kaktusai šalyje turi didelę paklausą. Iš sumedėjusio kamieno daromos lentelės, ant kurių piešiami primityvūs liaudiški piešiniai. Kai kurių kaktusų vaisiai primena kivio skonį, tad jie valgomi kaip desertas. Kitų kaktusų lapus kepa ir patiekia kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies. Iš kaktusų meksikiečiai ir sriubą verda.
Pirmiausia šalis bus įdomi tiems, kurie dega smalsumu pažinti senąsias civilizacijas, pamatyti jų paminklus, išbarstytus po visą šalį, dažnai – aukštai kalnuose. Meksika – „Amerikos Egiptas”. Tikrieji Meksikos paminklai – actekų, majų, zapotekų–mistekų, toltekų piramidės, šventyklos bei kiti statiniai. Jų šalyje daug, bet ne visi lankomi – kai kurie dar po žemės sluoksniu arba apaugę atogrąžų augmenija.
Garsiausios ir seniausios yra Teotiuakano actekų piramidės – Saulės ir Mėnulio bei Kecalkoatlio šventykla ir Mirusiųjų kelias. Šią vietą actekai vadino „vieta, kur gimė dievai”.
Jukatano pusiasalis – majų civilizacijos lopšys. Palenkės, Čičen Icos archeologinės vietovės liudija, kad senųjų civilizacijų atstovai buvo puikūs statytojai, astronomai, matematikai, skulptoriai ir tapytojai. Majai vertėsi drėkinamąja žemdirbyste, turėjo savo kalendorių.
Čičen Ica – šventas majų miestas – buvo pastatytas IV a. Pagrindinė Čičen Icos piramidė, arba tvirtovė, kaip ją vadina meksikiečiai, įkūnija ritualiniams pastatams būdingus bruožus. 600 metų laikotarpyje majai sukūrė daugybę panašių paminklų. 987 m. šventas miestas Čičen Ica dėl neaiškios priežasties buvo apleistas žmonių. Tai viena iš istorijos mįslių.
Vienas seniausių Čičen Icos statinių – stačiakampio formos aikštelė, skirta žaidimams kamuoliu. Aikštelė buvo apjuosta 10 m aukščio akmenine siena, kurios ilgųjų sienų viduryje, keturių žmonių ūgių aukštyje, vienas priešais kitą buvo įtvirtinti du akmeniniai žiedai. Žiedai turėjo tą pačią paskirtį kaip ir krepšinio aikštelėje, tik jie įtvirtinti ne horizontaliai, o vertikaliai ir ne trumposiose, o ilgosiose aikštelės pusėse. Į akmeninius žiedus reikėjo įmesti iš kaučiuko nuliedintą 7 cm skersmens kamuolį. Žaidimo taisyklės reikalavo kamuolį mušti bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas. Žaidimą stebėdavo vadas, žyniai ir aukštuomenė. Rungtynės pasižymėjo neprilygstamu azartu. Ne vien dėlto, kad buvo statomos didžiulės sumos. Esmė tai, kad pralaimėjusios komandos žaidėjus aukodavo dievams, o laimėtojai galėjo pretenduoti į bet kokias aukštuomenės, esančios tribūnose, brangenybes.
Meksika – viena svarbiausių pasaulyje sidabro gamintojų. Tasko – juvelyrų miestas, dar vadinamas pasaulio sidabro sostine. Čia kiekvienas senas namukas turi savo veidą, savitą langų formą, įrėmintą plytų mūro, savą balkono konfigūraciją, savą ketaus pinučių raštą. Tai – miestas–suvenyras. Tasko išgyveno ir pakilimų laikmetį, ir sąstingio dešimtmečius. Izoliacija nuo išorinio pasaulio pasitarnavo miestui – išgelbėjo jį nuo technikos progreso. Tik praėjusio šimtmečio dvidešimtųjų metų pabaigoje Tasko vėl buvo „atrastas“.
Dauguma Tasko vietos gyventojų susiję su sidabro verslu. Vieni išgauna vertingąjį metalą, kiti iš jo sukuria juvelyrinius dirbinius. Sidabro parduotuvių Tasko – daugybė ir nė vienos tokiu pat pavadinimu. Teoriškai Tasko gyventojai save gali laikyti turtuoliais – kiekvienam jų vidutiniškai tenka 100 kg brangaus metalo.
Yra Meksikoje ir rojaus vietelė – Kankunas, šalies pietuose išsikišusiame Jukatano pusiasalyje. Smėlėti paplūdimiai, rami jūra, smaragdinis Karibų jūros vanduo, tropikų augmenija – geriausios sąlygos poilsiui. Viskas, atrodo, čia sukurta atvykstantiems išbalusiems šiauriečiams ir streso iškankintiems žmonėms.
Meksikos sinonimu tapo tortilija ir tekila, gaminama iš agavos sulčių. Ypatingai populiari ir išgarsinta ta, kuri distiliuojama šalies pietuose. Senieji Meksikos gyventojai augino kukurūzus, iš jų miltų tešlos darė tortilijas ir kepdavo keptuvėje ant plokščių akmenų. Taip gimė meksikietiška duona. |
telefonas: +370 5 2625 240, 2625 243 faksas: +370 5 2625 242 info@VisitLithuania.net